- snarglinti
- snar̃glinti (-yti Alk), -ina, -ino menk. 1. intr. Ds verkšlenti, šniurkščioti. 2. tr. niekinti: Kitus snar̃glina, o pats snarglio nevortas Ds. 3. tr. prastai ką daryti, terlenti: Ką jūs čia iš tų miltų snar̃glinat? Alk. 4. intr. eiti, vilktis: Snar̃glina ir anas su visais Ds. \ snarglinti; nusnarglinti
Dictionary of the Lithuanian Language.